U mbylla nė zemrėn tėnde...
Zjarrin e kėngės sime tė strukur,
Do e liroj shtigjeve tė kaluara heshtaz, mija herė.
Le tė mė falin kopshtijet e trėndafilave
Tė ėndėrruar m'atanė horizontit,
Qė aroma e trėndafilve tė kopshtit tėnd,
Mė magjeps mė shumė, bashkė me shiqimet e tua
Tė fshehura pas dritareve tė padepėrtueshme.
Nuk pėrtova ta hap zemrėn,
Ajo ishte edhe ashtu e ytja,
Portėn e qetėsisė ta mbajta mbyllur
Larg erėrave tė paftuara.
Rugėtimet e mia
Le tė mbesin gjethe beharesh tė shumėpritura
Nė mesin e shumė tė tjerave,
E ti mė merrė...
Pėrherė nė shtegėtimet e tua,
Tė ndjej butėsinė e dorės sate
E shpirtit tėnd qė kėrkon e jep vetėm dashuri.